Vokiečių aviganis – viena populiariausių veislių pasaulyje ir Lietuvoje. Tačiau populiarumas turi ir tamsią pusę: kasmet šimtai šių šunų atsiduria prieglaudose, nes šeimininkai nesitikėjo to, ką gavo. Gražus, protingas, ištikimas – taip, bet kartu reiklus, energingas ir nuobodžiaujantis be užduočių. Tai šuo, kurį reikia suprasti prieš parsivežant namo.
Veislė, sukurta dirbti
Vokiečių aviganiai buvo išvesti konkrečiam tikslui – ganyti ir saugoti avis. Vėliau jų sugebėjimai rado pritaikymą policijoje, kariuomenėje, paieškos ir gelbėjimo tarnybose. Tai nėra dekoratyvinis šuo ir niekada toks nebuvo.
Ši kilmė paliko gilų pėdsaką charakteryje. Aviganis nori dirbti. Jam reikia užduočių, protinių iššūkių, aiškios hierarchijos. Šuo, paliktas visą dieną vienas kieme ar bute, pradės pats susirasti „darbą” – dažniausiai ne tokį, kuris patiks šeimininkui.
Fizinio aktyvumo poreikis: ne pasivaikščiojimas, o treniruotė
Pusvalandžio pasivaikščiojimo ryte ir vakare vokiečių aviganiui nepakaks. Tai atletiškas šuo, kuriam reikia intensyvaus judėjimo – bėgimo, plaukimo, žaidimų su kamuoliu ar frisbi.
Minimalus rekomenduojamas aktyvumas – 1,5–2 valandos per dieną, ir tai turėtų būti ne vien ėjimas šalia kojos. Aviganiai puikiai tinka bėgikams, dviratininkams, žmonėms, kurie mėgsta žygius. Jei jūsų gyvenimo būdas sėdimas, ši veislė greičiausiai ne jums.
Be fizinio krūvio būtina protinė stimuliacija. Klusnumo treniruotės, triukai, užuodimo žaidimai, vikrumo trasos – visa tai aviganiui yra malonumas, ne pareiga.
Mityba: didelis šuo su jautriu virškinimo traktu
Vokiečių aviganiai turi reputaciją kaip šunys su jautriu skrandžiu. Virškinimo sutrikimai, alergijos, maisto netoleravimas – tai problemos, su kuriomis susiduria nemažai šios veislės šeimininkų.
Dėl šios priežasties mitybai reikia skirti ypatingą dėmesį. Kokybiški baltymai, lengvai virškinami angliavandeniai, pakankamas riebalų kiekis – pagrindiniai kriterijai renkantis maistą. Kai kuriems aviganiams geriau tinka begrūdė dieta, kitiems – riboto ingredientų receptūros.
Šėrimo režimas irgi svarbus. Didelės veislės šunims rekomenduojama maitinti 2–3 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis, o ne vieną kartą dideliu kiekiu. Tai padeda išvengti skrandžio pasisukimo – rimtos būklės, kuriai aviganiai yra linkę.
Charakteris: ištikimybė su sąlyga
Aviganis savo šeimą mylės besąlygiškai, bet nepažįstamiesiems bus atsargus ar net įtarus. Tai natūrali sarginio šuns savybė, kurią reikia teisingai nukreipti. Be tinkamos socializacijos aviganis gali tapti pernelyg saugantis, reaguoti į kiekvieną praeivį ar svečią.
Socializacija turi prasidėti anksti – kuo daugiau pozityvių patirčių su įvairiais žmonėmis, gyvūnais, garsais ir situacijomis šuniukas patirs pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tuo stabilesnis suaugęs bus jo charakteris.
Svarbu suprasti: aviganis nėra šuo, kuris „tiesiog bus draugiškas visiems”. Jei ieškote šuns, kuris vizgins uodegą kiekvienam sutiktam, rinkitės kitą veislę.
Sveikata: ką reikia žinoti iš anksto
Vokiečių aviganiai turi polinkį į tam tikras sveikatos problemas. Klubų ir alkūnių displazija – bene dažniausia, todėl renkantis šuniuką svarbu matyti tėvų sveikatos tyrimus. Degeneracinė mielopatija, širdies ligos, alerginės odos reakcijos – kitos problemos, su kuriomis gali tekti susidurti.
Reguliarūs veterinariniai tikrinimai, tinkama mityba, optimalus svoris ir pakankamas judėjimas – svarbiausi prevenciniai veiksniai. Aviganis nėra „lengvos priežiūros” šuo, bet tinkamai prižiūrimas gali gyventi 10–13 sveikų ir aktyvių metų.
Ar tikrai jums?
Prieš įsigyjant vokiečių aviganį, verta sau užduoti kelis klausimus. Ar turite 2 valandas kasdien aktyviam judėjimui? Ar esate pasirengę nuoseklioms treniruotėms ir protinei stimuliacijai? Ar jūsų gyvenimo būdas leis šuniui būti šalia, o ne laukti jūsų tuščiame bute?
Jei atsakymai teigiami – aviganis gali tapti geriausiu jūsų sprendimu. Tai šuo, kuris atsiduos jums visiškai, jei jūs atsiduosite jam.
