Pokalbis apie rekuperaciją beveik visada prasideda nuo to paties klausimo: per kiek metų atsipirks?
Klausimas logiškas. Atsakymas — nemalonus, nes teisingas variantas skamba taip: priklauso. Ir tai ne išsisukinėjimas, o esmė, nes tas pats įrenginys viename name atsiperka per aštuonerius metus, o kitame — niekada.
Vilniaus ŠVOK įmonė „Vėdinimas24″, montuojanti rekuperacines ir vėdinimo sistemas namuose, butuose bei komercinėse patalpose, šį skaičiavimą su klientais atlieka prieš, o ne po. Dažnai jis baigiasi rekomendacija pirkti pigesnį sprendimą, nei žmogus buvo pasiryžęs.
Iš kur apskritai atsiranda taupymas
Rekuperatoriaus principas paprastas. Šiltas panaudotas oras šalinamas iš patalpų, šaltas šviežias tiekiamas iš lauko, o tarp jų — šilumokaitis, kuriame vienas srautas atiduoda šilumą kitam, jiems nesusimaišant.
Šiuolaikinių plokštelinių įrenginių naudingumo koeficientas siekia apie 85–90 procentų, rotacinių — dažniausiai 80–85. Praktiškai tai reiškia, kad kai lauke minus penki, o namie plus dvidešimt, į patalpas tiekiamas oras ateina ne penkių laipsnių šalčio, o maždaug septyniolikos laipsnių šilumos. Šildyti belieka tuos kelis laipsnius.
Būtent čia ir gimsta visas taupymo efektas: sandariame name vėdinimui sunaudojama šiluma gali sudaryti trečdalį ar net pusę viso šildymo poreikio. Rekuperacija didžiąją tos dalies grąžina atgal.
Skaičiavimas, kurį galima atlikti ant servetėlės
Paimkime 140 kvadratų namą, kuriame gyvena keturi žmonės.
Įrangos ir darbų kaina Lietuvoje tokiam objektui šiandien svyruoja maždaug nuo keturių iki septynių tūkstančių eurų — priklausomai nuo įrenginio klasės, ortakių sudėtingumo ir to, ar sistema montuojama statybų, ar apdailos etape.
Metinis šildymo sutaupymas dėl susigrąžintos šilumos tokiame name dažniausiai matuojamas keliais šimtais eurų. Padalykite — gausite nuo aštuonerių iki penkiolikos metų. Įrenginio tarnavimo laikas paprastai ilgesnis, todėl matematika suveikia, bet be jokio fejerverko.
Todėl rekuperacijos montavimas pirmiausia perkamas ne dėl atsipirkimo. Jis perkamas dėl to, ko lentelėje nėra: oro, kuriuo kvėpuojama aštuonias valandas per naktį, ir sienų, kurios nepelija.
Kada matematika neveikia
Yra situacijų, kuriose sąžiningas atsakymas — nepirkti.
Mažas butas su nedidelėmis šildymo sąskaitomis. Jei už šildymą per sezoną mokate kelis šimtus eurų, susigrąžinti galima tik dalį tos sumos. Atsipirkimo tiesiog nebus, ir tai reikia žinoti iš anksto.
Namas, kurį planuojate parduoti po poros metų. Rekuperacija kainą pakelia, bet retai tiek, kiek kainavo.
Senas nesandarus namas be renovacijos plano. Jei oras laisvai juda pro sienas ir langus, rekuperatorius dirbs, tik didelė dalis jo darbo iškeliaus pro plyšius. Pirma sandarumas, paskui įranga — ne atvirkščiai.
Blogai suprojektuota sistema. Per siauri ortakiai, per didelis oro greitis, netinkamai parinktas įrenginys. Tokia sistema triukšmauja, naudoja daugiau elektros ir grąžina mažiau šilumos, nei žada gamintojo lapelis.
„Paskutinis atvejis pasitaiko dažniausiai. Įrenginys geras, pirktas brangiai, o rezultatas prastas — nes buvo pradėta nuo prekės, o ne nuo skaičiavimo”, — komentuoja rekuperacines sistemas derinantis meistras.
Trys skaičiai, kurie keičia rezultatą labiau nei įrenginio kaina
Ortakių sistema. Ji lemia, ar deklaruotas naudingumas pasieks kambarį. Sutaupyti čia — tas pats, kas pirkti gerą automobilį su nuluptomis padangomis.
Filtrų keitimas. Užsikimšę filtrai mažina srautą ir didina ventiliatorių sąnaudas. Keičiami kartą ar du per metus, kainuoja nedaug, o pamirštami nuolat.
Derinimas po paleidimo. Sistema, kuri sumontuota, bet nesubalansuota, tiekia per daug oro į vieną kambarį ir per mažai į kitą. Šis darbas trunka kelias valandas ir lemia visą tolesnį patyrimą.
Kas dar įeina į tikrąją kainą
Skaičiuojant atsipirkimą, dažniausiai lyginami du skaičiai: kiek kainavo ir kiek sutaupoma. Realybėje eilučių daugiau.
Į minusą reikia įrašyti filtrus — priklausomai nuo įrenginio, kelias dešimtis eurų per metus. Taip pat elektrą ventiliatoriams, kurie sukasi visą parą; šiuolaikiniams įrenginiams tai kelios dešimtys eurų per sezoną, seniems ir blogai suderintiems — gerokai daugiau. Ir profilaktiką kartą per metus, jei nenorite šio darbo daryti patys.
Į pliusą — tai, ko sąskaitoje niekada nebus. Nesupelijusi vonios sandūra. Neišdžiūvusios grindys po išsiliejusio vandens. Nepakeisti langai, kuriuos kažkas patarė kaltinti dėl rasojimo. Ir nemažai atvejų, kai po sistemos paleidimo šeimoje sumažėja rytinių galvos skausmų — argumentas, kurio į lentelę neįrašysi, bet kurį klientai mini dažniausiai.
Ką iš to pasiimti
Rekuperacija nėra investicija į taupymą. Tai investicija į oro kokybę, kuri dalį savo kainos susigrąžina.
Jei kas nors žada atsipirkimą per ketverius metus, jis arba pardavinėja, arba neskaičiavo. O jei skaičiai jūsų atveju nesueina — vertėtų pasidomėti paprastesniais sprendimais. Jų yra, ir kartais jie tinka geriau nei pati brangiausia sistema.
