Kartais tėvai mato tą patį vaizdą: sąsiuvinis atverstas, pieštukas rankoje, o vaiko mintys kažkur toli. Mokymasis virsta ilgu sėdėjimu prie stalo, kuriame daugiau atodūsių nei smalsumo. Tada lengva pagalvoti, kad vaikui tiesiog neįdomu. Tačiau dažnai problema slypi ne vaike, o tame, kaip jam pateikiama užduotis.
Vaikai daug greičiau įsitraukia tada, kai gali paliesti, sudėlioti, pasukti, išbandyti, suklysti ir iškart pamatyti rezultatą. Dėl to gerai parinktos mokymo priemonės namuose ar klasėje gali pakeisti visą mokymosi nuotaiką. Pamoka tampa ne bausme, o veikla, prie kurios vaikas grįžta pats.
Mokymasis prasideda tada, kai vaikui tampa įdomu
Vienas tėtis pasakojo, kad jo dukra ilgai nemėgo matematikos. Skaičiai jai atrodė šalti, nuobodūs, be jokio ryšio su gyvenimu. Viskas pasikeitė, kai namuose atsirado spalvotos skaičiavimo kortelės ir figūrėlės. Staiga dalyba tapo ne eilute sąsiuvinyje, o obuolių dalijimu tarp meškiukų.
Tokios mažos situacijos labai daug pasako apie vaikų mokymąsi. Kai užduotis tampa matoma ir suprantama, vaikas mažiau bijo klysti. Jam lengviau klausti, bandyti dar kartą ir džiaugtis tada, kai pavyksta.
Kodėl vien vadovėlio dažnai neužtenka
Vadovėlis gali duoti kryptį, tačiau vaikui dažnai reikia daugiau gyvo veiksmo. Ypač pradinėse klasėse, kai dėmesys dar greitai pavargsta, o abstraktūs paaiškinimai atrodo sunkūs.
Mokymo priemonės padeda vaikui jungti informaciją su veiksmu. Jis ne tik skaito apie formas, skaičius ar raides. Jis jas mato, liečia ir naudoja. Tada žinios įsimena lengviau, nes jos susijusios su patirtimi.
Tėvams verta atkreipti dėmesį į priemones, kurios skatina vaiką veikti savarankiškai:
- raidžių ir žodžių korteles;
- skaičiavimo kubelius;
- dėliones su loginėmis užduotimis;
- magnetines lentas;
- laikrodžio pažinimo priemones;
- kūrybines užduočių korteles;
- gamtos, kūno ar pasaulio pažinimo rinkinius.
Svarbiausia, kad priemonė nebūtų tik graži lentynoje. Ji turi kviesti vaiką imti ją į rankas.
Kai vaikas pats nori parodyti rezultatą
Geras ženklas yra ne tada, kai vaikas tyliai atlieka užduotį. Geras ženklas yra tada, kai jis bėga parodyti, ką padarė. „Žiūrėk, man pavyko“, dažnai reiškia daugiau nei teisingas atsakymas puslapio gale. Toks pasididžiavimo jausmas stiprina norą mokytis. Vaikas pradeda sieti mokymąsi su sėkme, o ne su spaudimu. Jam norisi dar vienos užduoties, dar vieno bandymo, dar vieno mažo laimėjimo.
Būtent todėl tėvai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia vaikui pamatyti progresą. Mažos pergalės augina pasitikėjimą. O pasitikintis vaikas daug drąsiau imasi sudėtingesnių temų.
Kaip neapsigauti renkantis priemones
Parduotuvėse pasirinkimas didelis, todėl lengva prisipirkti daiktų, kurie atrodo naudingi, bet greitai lieka stalčiuje. Prieš perkant verta pagalvoti ne apie tai, kas atrodo gražiausiai, o apie tai, ką vaikas iš tikrųjų veiks.
Gera mokymo priemonė turi aiškų tikslą. Ji padeda mokytis raidžių, skaičių, spalvų, atminties, dėmesio ar problemų sprendimo. Ji turėtų atitikti vaiko amžių, nes per lengva užduotis greitai pabosta, o per sunki numuša norą bandyti.
Tėvams verta rinktis mažiau, bet protingiau. Viena gerai naudojama priemonė duoda daugiau naudos nei pilna dėžė daiktų, prie kurių vaikas negrįžta.
Mokymasis gali vykti ir virtuvėje, ir ant kilimo
Vaikui nereikia jaustis lyg klasėje, kad jis mokytųsi. Kartais geriausios pamokos vyksta ant kilimo, prie virtuvės stalo ar net kieme. Skaičiuoti galima makaronus, raides dėlioti iš kortelių, formas ieškoti kambaryje, o laiką mokytis pagal dienos rutiną.
Mokymo priemonės tampa vertingos tada, kai jos įsilieja į kasdienybę. Jos padeda tėvams kalbėtis su vaiku, užduoti klausimus, pastebėti jo stiprybes ir kartu pasidžiaugti mažais žingsniais.
Kai mokymasis tampa gyvas, vaikas ima žiūrėti į jį kitaip. Ne kaip į pareigą, o kaip į veiklą, kurioje galima atrasti kažką naujo. Ir tada net paprasta užduotis gali virsti akimirka, kuri vaikui lieka atmintyje ilgiau nei dar vienas vakaras prie ekrano.
