Roboto žoliapjovės darbo laikas vienu įkrovimu gali labai skirtis priklausomai nuo modelio. Vieni įrenginiai pjauna trumpesniais ciklais ir dažniau grįžta į įkrovimo stotelę, kiti vienu įkrovimu gali dirbti kelias valandas. Tačiau vertinti robotą tik pagal tai, kiek minučių jis išbūna vejoje, nėra labai prasminga. Daug svarbiau, kaip efektyviai įrenginys išnaudoja visą pjovimo ir įkrovimo ciklą.
Robotų žoliapjovių paskirtis skiriasi nuo įprastų akumuliatorinių vejapjovių. Savininkui nereikia vienu įkrovimu užbaigti viso darbo – robotas gali pats grįžti į stotelę, įsikrauti ir tęsti suplanuotą vejos priežiūrą.
Kiek minučių galima tikėtis?
Vieno universalaus skaičiaus nėra. Net to paties gamintojo modelių darbo laikas gali skirtis kelis kartus.
Pavyzdžiui, STIHL dabartinės iMOW serijos techniniuose duomenyse, priklausomai nuo modelio ir įkrovimo lygio, pateikiamas maždaug 35–230 minučių pjovimo laikas. Skiriasi ir įkrovimo trukmė, akumuliatoriaus energijos talpa bei plotas, kuriam skirtas konkretus įrenginys. Todėl 200 minučių veikiantis robotas nebūtinai yra geresnis už 100 minučių veikiantį modelį. Pirmasis gali būti tiesiog sukurtas gerokai didesnei teritorijai.
Vienas įkrovimas nėra visas darbo ciklas
Praktiškai verta stebėti ne vien baterijos veikimo laiką, o tokią seką: pjovimas → grįžimas į stotelę → įkrovimas → grįžimas į veją → pjovimo tęsinys.
Šis ciklas gali kartotis tiek kartų, kiek reikia nustatytam darbo grafikui įvykdyti.
Pavyzdžiui, „Husqvarna Automower 435X AWD“ gamintojas nurodo apie 145 minučių tipinį pjovimo laiką ir maždaug 45 minučių tipinę įkrovimo trukmę. Tai gerai parodo, kodėl abu skaičius prasminga vertinti kartu: ilgas pjovimo laikas yra naudingas, tačiau bendram našumui reikšmės turi ir tai, kiek robotas praleidžia stotelėje.
Kodėl tas pats robotas ne visada dirbs vienodai?
Gamintojo techninė specifikacija nėra pažadas, kad kiekviename sode robotas iki minutės pasieks nurodytą rezultatą. Energijos poreikį keičia realios darbo sąlygos.
Aukšta ir tanki žolė sukuria didesnį pasipriešinimą pjovimo sistemai. Šlaituose daugiau energijos reikia važiavimo varikliams. Sudėtingame sklype robotas dažniau stabdo, keičia kryptį ir manevruoja tarp kliūčių.
Skirtumą gali sudaryti ir pats vejos išplanavimas. Atvira stačiakampė teritorija robotui yra paprastesnė nei tokio pat dydžio sodas su keliomis atskiromis zonomis, medžiais, siaurais praėjimais ir gėlynais.
Ilgainiui reikia atsižvelgti ir į natūralų akumuliatoriaus senėjimą. Ličio jonų baterijos eksploatuojamos palaipsniui praranda dalį pradinės talpos, todėl po ilgo naudojimo vieno ciklo trukmė gali būti kitokia nei naujo įrenginio.
Ar didesnė baterija visada yra privalumas?
Ne. Nedidelei vejai didelis akumuliatorius gali būti nereikalingas, jeigu mažesnis robotas spėja atlikti visą numatytą darbą ir automatiškai įsikrauna.
Štai kodėl robotai žoliapjovės turėtų būti pasirenkami pirmiausia pagal prižiūrimos vejos plotą ir jos sudėtingumą, o darbo laikas vienu įkrovimu vertinamas kaip vienas iš kelių našumo parametrų. Jei robotas skirtas konkretaus dydžio teritorijai, patikimai randa įkrovimo stotelę ir po įkrovimo savarankiškai tęsia darbą, trumpesnis vienas pjovimo ciklas savaime nėra trūkumas.
Dideliame sklype papildomai verta žiūrėti į pjovimo strategiją. Sistemingai lygiagrečiomis trajektorijomis važiuojantis robotas gali efektyviau panaudoti turimą darbo laiką nei modelis, kurio judėjimo principas mažiau struktūruotas.
Todėl prieš perkant geriau užduoti ne vien klausimą „kiek valandų laiko baterija?“. Naudingiau iš karto tikrinti keturis susijusius rodiklius: rekomenduojamą vejos plotą, pjovimo trukmę, įkrovimo laiką ir roboto darbo organizavimo principą. Tik jų visuma parodo, ar konkretaus modelio akumuliatoriaus galimybių pakaks konkrečiam sklypui.
