Daugelyje daugiabučių Lietuvoje kasdien verdama tyli kova – gyventojai piktinasi dėl sąskaitų, dėl purvo laiptinėje, dėl to, kad niekas nesikeičia. Ir pirmas, į kurį krypsta žvilgsnis, – bendrijos pirmininkas. Kartais tai kaimynas, kartais – pažįstamas iš pirmo aukšto, o kartais – žmogus, kurio net nežinai pavardės. Bet jis turi daugiau nei raktus ar parašų teisę. Įstatymuose aiškiai nurodyta, ką jis turi daryti. Ir verta tai žinoti, ypač jei namo kasdienybė primena nesibaigiantį „tvarkos pažadų“ serialą.
Ne „gali“, o „privalo“ – įstatymas nėra rekomendacija
Pagal teisės aktus, bendrijų administravimas reiškia ne malonią savanorystę, o aiškiai apibrėžtas pareigas. Jei pirmininkas jų nevykdo, jis pažeidžia įstatymą – ir gyventojai turi teisę reikalauti pokyčių.
Svarbiausi dalykai, už kuriuos bendrijos pirmininkai atsako teisiškai:
- tvarkyti bendrijos dokumentus ir pateikti ataskaitas nariams
- sudaryti ir vykdyti ūkinius bei finansinius planus
- šaukti susirinkimus, pateikti biudžeto projektus
- atstovauti bendrijai, sudaryti ir nutraukti sutartis su paslaugų teikėjais
- organizuoti statinių priežiūrą ir remontus
- užtikrinti bendrijos lėšų naudojimą pagal numatytą paskirtį
Jei kuri nors iš šių funkcijų nevykdoma – gyventojai turi pagrindą reikalauti keitimo ar net teisinių pasekmių.
Pirmininkas nėra viršininkas – jis tik atstovas
Tarp gyventojų dar vis gajus įsivaizdavimas, kad pirmininkas – tai „vadas“. Tačiau pagal įstatymą jis yra bendrijos narių įgaliotas atstovas, kuris atsako už veiksmų įgyvendinimą, o ne jų priėmimą. Visus svarbiausius sprendimus turi priimti visuotinis susirinkimas. Pirmininkas tik įgyvendina tai, kas nuspręsta.
Todėl jei jis priima sprendimus savavališkai – pasirašo sutartis be susirinkimo, perveda pinigus ar neskelbia biudžeto – tai jau ne „smulkmenos“, o potencialūs pažeidimai.
Kai kyla įtarimų – tylėti nereikia
Jeigu gyventojai nepatenkinti tuo, kaip vykdomas bendrijų administravimas, pirmas žingsnis – prašyti dokumentų. Pirmininkas privalo juos pateikti per įstatyme nurodytą terminą. Nepateikia? Tada galima kreiptis į Registrų centrą, savivaldybę ar net Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Žmonės dažnai nežino, kad jų teisė – gauti informaciją apie tai, kaip naudojami jų pinigai. O pirmininko pareiga – šią informaciją teikti. Tai nėra paslauga, tai yra prievolė.
Kur baigiasi pareigos – prasideda atsakomybė
Neretai bendrijos vadovu tampama iš gerų norų: „nes niekas daugiau nenorėjo“. Tačiau gera valia neatleidžia nuo įstatymų. Jei pirmininkas nesilaiko reikalavimų – jis gali būti pašalintas per balsavimą arba per teismą. O kai kuriais atvejais – atsakyti ir asmeniškai, jei jo veiksmai padarė žalą bendrijai.
Todėl gyventojams verta domėtis ne tik tuo, ar kiemas nupjautas, bet ir tuo, kaip tvarkoma bendrijos buhalterija, kokios sutartys pasirašytos, kaip priimami sprendimai.
Ir vis dėlto – geras pirmininkas keičia visą namą
Jei atsakomybė tenka tinkamam žmogui – gyvenimas pasikeičia. Laiptinė atnaujinta, mokėjimai aiškūs, niekas nelaužia durų dėl stogo. Bet tam reikia, kad bendrijos pirmininkas žinotų savo pareigas, o gyventojai – savo teises.
Tylos kultūra daugiabutyje dažnai reiškia stagnaciją. O bendrija – tai ne institucija. Tai žmonės. Ir sprendimai, kurie priklauso nuo to, kiek jų pasiryš nesitaikstyti su tuo, kas neaišku.
