Lazeriu galima graviruoti arba žymėti daugelį pramonėje ir buityje naudojamų metalų, tačiau vieno universalaus proceso visiems metalams nėra. Rezultatas priklauso nuo metalo rūšies ir paviršiaus, naudojamo lazerio šaltinio, pasirinkto proceso bei jo parametrų.
Kokie metalai tinkami lazeriniam apdorojimui?
Pluoštiniai („fiber“) lazeriai naudojami nerūdijančiajam plienui, aliuminiui, variui, žalvariui, titanui ir įvairiems kitiems metalams apdoroti. Taip pat gali būti žymimi anoduoti, dažyti ar kitaip padengti metaliniai paviršiai, tačiau tokiais atvejais lazeris gali veikti ne patį metalą, o jo dangą.
Todėl terminas graviravimas ant metalo praktikoje apima skirtingus rezultatus. Vienu atveju pašalinama dalis metalo ir susidaro įduba, kitu – paveikiamas tik paviršius ar jo danga.
Kodėl tas pats maketas ant skirtingų metalų atrodo nevienodai?
Metalo reakciją į lazerio energiją lemia jo fizikinės savybės ir paviršiaus būklė. Skirtingi metalai nevienodai sugeria lazerio spinduliuotę ir perduoda šilumą, todėl vieni nustatymai negali būti aklai perkeliami nuo vienos medžiagos kitai.
Rezultatui svarbūs keli tarpusavyje susiję veiksniai:
- lazerio tipas ir bangos ilgis;
- galia, impulsų charakteristikos ir judėjimo greitis;
- spindulio fokusavimas;
- norimas graviravimo gylis ar kontrastas;
- metalo lydinys ir paviršiaus danga.
Pakeitus parametrus galima keisti energijos kiekį, tenkantį apdorojamai vietai, todėl keičiasi ir žymės gylis, spalva bei kontrastas.
Kada verta atlikti bandymą?
Bandomasis graviravimas ypač naudingas, kai nėra tiksliai žinoma lydinio sudėtis arba metalas padengtas nežinoma danga. Vizualiai panašūs gaminiai nebūtinai vienodai reaguoja į lazerį.
Tai svarbu ir prieš graviruojant galutinį, vertingą gaminį. Nedidelis bandymas nepastebimoje vietoje arba ant tokios pačios medžiagos pavyzdžio leidžia parinkti parametrus nepasikliaujant vien bendromis rekomendacijomis. Taip galima iš anksto įvertinti kontrastą, detalumą ir paviršiaus pokytį.
