Medaus lentyna daug kam atrodo paprasta tik iki pirmo rimtesnio pasirinkimo. Kol ieškai „tiesiog medaus“, viskas lyg aišku. Bet vos tik pradedi dairytis atidžiau, atsiranda daugiau klausimų. Vienas stiklainis tamsesnis, kitas dar sodresnis, vienas kvepia švelniau, kitas palieka stiprų poskonį. Ir tada ateina tas momentas, kai sustoji ir bandai suprasti, kuo iš tiesų skiriasi grikių ir lipčiaus medus.
Tai nėra du panašūs produktai su skirtingomis etiketėmis. Jie iš tikro jaučiasi kitaip. Skiriasi jų kilmė, spalva, aromatas, skonis ir pats bendras įspūdis. Vieni žmonės iš karto linksta prie grikių medaus dėl jo ryškaus charakterio, kiti ilgainiui atranda lipčiaus medaus gylį ir sodrumą. Jei renkatės pirmą kartą, tas skirtumas gali būti ne visai akivaizdus. Bet paragavus ramiai, be skubos, viskas pasidaro daug aiškiau.
Grikių medus dažnai nustebina stipriu, pažįstamu kaimišku skoniu
Grikių medus retai būna neutralus. Jis beveik visada ateina su aiškia nuotaika. Tamsesnė spalva, sodrus kvapas, ryškesnis skonis, kuris kai kam net atrodo truputį aštresnis. Tai medus, kuris nepasimeta. Jei padedi jį šalia švelnesnių rūšių, jis iš karto išsiskiria.
Gal dėl to jis taip dažnai patinka žmonėms, kurie mėgsta ryškius, mažiau nugludintus skonius. Grikių meduje yra kažkas žemiško, tvirto, beveik rustiško. Jis neatrodo saldus vien tik dėl saldumo. Atrodo, kad turi daugiau svorio. Toks medus dažnai palieka ilgesnį poskonį, o jo aromatas dar kurį laiką lieka ir šaukštelyje, ir pačioje virtuvėje.
Jei žmogus mėgsta aiškų charakterį, grikių medus dažniausiai pataiko tiesiai. Tačiau jei ieškoma švelnumo, pirmas paragavimas gali pasirodyti per stiprus. Ir tai normalu. Ši rūšis nesistengia įtikti visiems.
Lipčiaus medus turi kitokią gelmę ir kitokį įspūdį
Su lipčiaus medumi istorija dažnai visai kitokia. Jis irgi gali būti tamsus, sodrus, bet jo skonis paprastai jaučiasi kitaip. Čia mažiau to ryškaus grikių „smūgio“ ir daugiau gilumo. Daug kam jis atrodo brandesnis, tirštesnis savo skoniu, kartais net truputį dervingas, miškiškas. Tokį medų žmonės gana dažnai apibūdina ne kaip saldų, o kaip turtingą.
Ir čia slypi viena įdomiausių jo pusių. Lipčiaus medus dažnai patinka tiems, kurie nori ne tiesiog saldaus medaus prie arbatos, o išskirtinio skonio patirties. Jame daugiau paslapties. Daugiau to jausmo, kad ragauji kažką ne visai įprasto. Kai kas prie jo pripranta iš karto, kai kas atranda po truputį, bet abiem atvejais jis palieka stipresnį įspūdį nei daugelis šviesesnių medaus rūšių.
Skirtumas slypi ne tik skonyje, bet ir pačiame jausme
Labai dažnai žmonės bando lyginti medų vien per skonio stiprumą. Tačiau skirtumas čia platesnis. Grikių medus dažniausiai jaučiasi atviras, tiesus, žemiškas. O lipčiaus medus atrodo gilesnis, tamsesnio charakterio, labiau miško nei lauko nuotaikos. Vienas medus kalba garsiau, kitas kalba tyliau, bet palieka ilgesnį aidą.
Tai panašu į du skirtingus žmones. Vienas vos įėjęs į kambarį tampa pastebimas. Kitas nekelia balso, bet jo nepamiršti sunkiau. Su šiais medumis labai panašiai. Todėl klausimas „kurį rinktis“ dažnai priklauso ne nuo to, kuris geresnis, o nuo to, kokio pojūčio norisi būtent jums.
Kuris pasirinkimas labiau tinka jūsų skoniui
Jei mėgstate intensyvų, aiškų, stipriai atpažįstamą skonį, grikių medus dažnai būna labai geras pasirinkimas. Jis tinka tiems, kurie vertina sodrumą ir nenori blankaus, vos juntamo saldumo. Toks medus puikiai jaučiasi ir vienas, ir prie stipresnių skonių maisto.
Jei labiau traukia gilesnis, tamsus, kiek paslaptingesnis skonis, verta žiūrėti į lipčiaus medų. Jis dažnai patinka žmonėms, kurie jau yra ragavę daugiau skirtingų rūšių ir nori kažko įdomesnio. Čia mažiau paprastumo, daugiau charakterio sluoksnių.
Geriausias pasirinkimas dažnai paaiškėja ne skaitant, o ragaujant
Galų gale tiesa labai paprasta. Nei grikių, nei lipčiaus medus nėra „visiems“. Ir tai yra gerai. Būtent dėl to jie taip vertinami. Jie turi veidą. Turi kryptį. Turi aiškų charakterį. Vienam žmogui arčiau bus grikių medaus stiprumas, kitam labiau patiks lipčiaus medaus gylis.
Todėl pats geriausias kelias yra ne per ilgai spėlioti, o ragauti. Ramiai, be skubos, su smalsumu. Nes tik tada paaiškėja, kuris medus tinka ne teoriškai, o iš tikro. Ir dažnai tas atsakymas ateina jau po pirmo šaukštelio.
